Krūtinės ląstos osteochondrozė – tai lėtinė stuburo liga, kurios metu atsiranda degeneracinių-distrofinių pakitimų tarpslanksteliniuose diskuose.
Krūtinės ląstos stuburas osteochondroze pažeidžiamas rečiau nei kaklo ir juosmeninė stuburo dalis. Tai paaiškinama tuo, kad jis yra gana neaktyvus, stabilus ir gerai sutvirtintas raumenų korsetu. Dar retesnės jos komplikacijos – išsikišimas ir disko išvarža.
Tačiau ši liga pasireiškia plačiais simptomais, kurie žymiai sumažina gyvenimo kokybę, todėl reikalauja gydymo. Vaistų vartojimas tik slopina simptomus ir suteikia laikiną poveikį, kuris neturi įtakos ligos vystymuisi.
Norėdami patikimai pašalinti simptomus, turite paveikti degeneracinių procesų atsiradimo priežastį diskuose. Šiuo tikslu klinikoje taikoma kompleksinė terapija, kuri duoda teigiamų rezultatų daugiau nei 90 proc. Tai apima rytietiškos refleksologijos ir fizioterapijos metodus – akupresūrą, akupunktūrą, moksoterapiją ir kitas gydomąsias procedūras.
Simptomai, požymiai
Sergant osteochondroze, tarpslanksteliniai diskai suplokštėja ir slanksteliai susilieja, todėl suspaudžiamos stuburo nervų šaknys. Tai sukelia skausmą tarp menčių (dažniausiai apibūdinamas kaip įstrigęs kuolas).
Skausmo sindromas sergant krūtinės ląstos osteochondroze gali būti ūmus, stiprus arba lėtinis, vidutinio sunkumo.
Pirmuoju atveju ūmus skausmas atsiranda staiga ir vadinamas dorsago. Antruoju atveju skausmas jaučiamas nuolat, yra skausmingo pobūdžio ir vadinamas dorsalgija.
Dirginimas nuo užspaustos šaknies plinta palei nervą, plinta į krūtinę ir tampa tarpšonkaulinės neuralgijos priežastimi – veriantis, kertantis ar deginantis skausmas krūtinėje, kuris sustiprėja įkvėpus, judant, kosint, čiaudint, juokiantis.
Kitas būdingas krūtinės ląstos osteochondrozės simptomas yra skausmas širdies srityje, kurį lydi kardioneurozės požymiai – širdies plakimas, širdies plakimas, padažnėjęs pulsas.
Suspaustas nervo šaknis sukelia inervacijos sutrikimą, tirpimą, plaštakos silpnumą, šaltumo pojūtį rankoje, cianozę (pamėlyną spalvą) arba odos blanšavimą. Šie simptomai dažniausiai būna vienpusiai.
Skausmas sergant osteochondroze taip pat gali plisti į petį, po mentėmis ir dilbį.
Kiti ligos simptomai – sustingimas, įtampa nugaroje, tirpimas paravertebralinėje srityje, pečiai, kaklo-apykaklės sritis, pasunkėjęs kvėpavimas, gumbelio pojūtis krūtinėje.
Nervai, kylantys iš nugaros smegenų krūtinės ląstos srityje, vaidina svarbų vaidmenį inervuojant visą kūną. Todėl osteochondrozės simptomai gali atsirasti vietose, kurios iš pažiūros nesusijusios su stuburu. Dėl šios priežasties ji vadinama „chameleono liga".
Šie simptomai apima:
- rėmuo, pilvo pūtimas,
- apetito praradimas, pykinimas,
- virškinimo sutrikimai (dispepsija),
- kosulys,
- šaltos pėdos,
- kūno tirpimas,
- skausmas dešinėje hipochondrijoje,
- diskomfortas pilve,
- prakaitavimas
Be to, krūtinės ląstos osteochondrozė pasireiškia sutrikusiu smegenų aprūpinimu krauju – galvos skausmais, spaudimo nestabilumu, galvos svaigimu, netvirta eisena, sutrikusia koordinacija.
Plėtros priežastys, etapai
Pagrindinis vaidmuo ligos vystymuisi tenka raumenų spazmams ir nugaros raumenų įtampai (hipertoniškumui). Šie spazmai atsiranda sėdint gyvenimo būdo, prastos laikysenos ar ilgai būnant statinėje, nepatogioje padėtyje (pavyzdžiui, prie biuro stalo ar vairuojant).
Kita vertus, monotoniškas, sunkus fizinis darbas išprovokuoja ir nuolatinius nugaros raumenų spazmus (pavyzdžiui, dirbant iškeltomis rankomis).
Raumenų spazmai trukdo kraujotakai ir sutrikdo kraujo tekėjimą į stuburą. Dėl to pablogėja tarpslankstelinių diskų mityba.
Tarpslanksteliniai diskai yra smūgius sugeriančios jungiamojo audinio pagalvėlės, esančios tarp slankstelių. Kiekvieno disko centre yra minkštas, pusiau skystas branduolys, kuriame yra daug drėgmės. Vanduo suteikia atsparumą apkrovoms ir atsparumą gniuždymui.
Išilgai kiekvieno disko išorinio perimetro yra sustiprintas standus pluoštinis žiedas. Diskų jungiamieji audiniai daugiausia susideda iš kolageno – ši medžiaga sintetinama organizme ir turi būti nuolat tiekiama į sąnarius, tarpslankstelinius diskus ir kitus jungiamuosius, kremzlinius audinius, kad jie nuolat atsinaujintų.
Raumenų spazmai sutrikdo kraujotaką, todėl į diskus nepasiekia pakankamai kolageno normaliam audinių atstatymui. Deguonies trūkumas lemia medžiagų apykaitos procesų sulėtėjimą.
Dėl medžiagų apykaitos sutrikimų sulėtėja tarpslankstelinių diskų audinių atsinaujinimas, pagreitėja jų dilimas. Tai veda prie distrofijos ir degeneracinių pakitimų – diskai išsausėja, trūkinėja, išsausėja, išsilygina, praranda smūgius sugeriančias savybes ir elastingumą.
Nugaros raumenų spazmai yra pagrindinė stuburo krūtinės ląstos srities per didelio streso priežastis. Jei gimdos kaklelio srityje tarpslankstelinius diskus spaudžia galvos svoris, kuris didėja esant netaisyklingai laikysenai, o juosmens sritį spaudžia kūno svoris, kuris didėja didėjant svoriui, tai krūtinės ląstos srityje išskirtinį vaidmenį atlieka raumenų spazmai. vystantis ligai. Šie spazmai ne tik apsunkina kraujotaką, bet ir stangrina stuburą, suspaudžia tarpslankstelinius diskus tiek dieną, tiek naktį. Tarpslanksteliniai diskai praktiškai netenka galimybės ne tik atsinaujinti ląstelėms, bet ir paprastam poilsiui bei atsigavimui. Todėl pirmiausia gydytojas, gydydamas krūtinės ląstos osteochondrozę, turi atpalaiduoti įsitempusius nugaros raumenis, pašalinti raumenų spazmus, hipertoniškumą. Be to neįmanomas veiksmingas ligos gydymas.
Dėl tarpslankstelinių diskų suplokštėjimo mažėja tarpai tarp slankstelių, slanksteliai suartėja ir užspaudžia nervų šaknis. Tai sukelia skausmą, kuris sukelia refleksinį raumenų spazmą ir dar labiau padidina spaudimą diskams. Todėl, atsiradus skausmui, ligos vystymasis, kaip taisyklė, pagreitėja.
Šie degeneraciniai-distrofiniai pokyčiai atitinka pirmąjį osteochondrozės etapą.
Svarbu!
Vyresniame amžiuje krūtinės ląstos osteochondrozė dažniausiai išsivysto dėl bendros dehidratacijos ir medžiagų apykaitos sutrikimų organizme. Tai visų pirma pasireiškia vyresnio amžiaus žmonių ūgio sumažėjimu, kuris atsiranda dėl tarpslankstelinių diskų plonėjimo.
Antrame etape išorinis pluoštinis žiedas tampa nepluoštas. Jo audinys atsipalaiduoja, susilpnėja, negali susidoroti su vidinio krūvio palaikymu. Dėl to disko išsikišimas atsiranda (dažniausiai vietinis) išsikišimo pavidalu.
Iškyša, nukreipta į nugaros smegenis, vadinama nugarine. Iškyšos, nukreiptos į šoną, vadinamos šoninėmis. Rečiausias atvejis yra vienodas disko išsikišimas per visą perimetrą.
Iškyšulio atsiradimas paprastai padidina skausmą. Rentgeno vaizde aiškiai matyti tarpo tarp slankstelių aukščio sumažėjimas, taip pat osteofitų – kaulų ataugų – vystymasis. Jie susidaro išilgai slankstelių kraštų, kad kompensuotų stuburui tenkančias apkrovas, nes tarpslanksteliniai diskai su jais susidoroja vis mažiau.
Trečiajame ligos etape pluoštinis disko žiedas negali atlaikyti vidinio slėgio ir plyšti. Per susidariusį tarpą išspaudžiama disko pulpos branduolio dalis – atsiranda tarpslankstelinė išvarža.
Ketvirtajame ligos etape nugaros judesių amplitudė smarkiai sumažėja, skausmo sindromas tampa pastovus, susidaro platus neurologinių sutrikimų vaizdas.
Diagnostika
Pirminio priėmimo metu gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų atsiradimo aplinkybes, ištiria ligos istoriją, atlieka išorinį apžiūrą, atkreipdamas dėmesį į laikyseną, stuburo iškrypimų (skoliozės, kifozės) buvimą ar nebuvimą.
Skausmo sindromo (dorsago, dorsalgija) priežastis gali būti ir osteochondrozė, ir slankstelių poslinkis (spondilolistezė), ankilozuojanti spondiloartrozė, ankilozuojanti spondiloartrozė.
Krūtinės ląstos osteochondrozę dažniausiai lydi nugaros raumenų įtempimas ir stuburo raumenų hipertoniškumas. Gydytojas atlieka palpaciją ir nuosekliai spaudžia, kad surastų skausmo (trigerio) taškus, atitinkančius raumenų spazmų centrus.
Norėdami gauti išsamesnės informacijos, gydytojas paskiria rentgeno ar MRT.
Rentgeno spinduliai dėl krūtinės ląstos osteochondrozės suteikia bendriausios informacijos – padeda atskirti ligą nuo spondilolistezės, pamatyti osteofitus, tarpų tarp slankstelių susiaurėjimą.
Magnetinio rezonanso tomografija geriau parodo minkštąjį, jungiamąjį audinį. Jos pagalba gydytojas gali detaliai ištirti tarpslankstelinių diskų sandarą, pamatyti išsikišimą, išvaržą (jos dydį, vietą, formą), taip pat raiščių, tarpslankstelinių sąnarių, kraujagyslių, nervų šaknelių būklę, žr. nugaros smegenų stenozę (arba jos pavojų).
Remdamasis MRT duomenimis, gydytojas nustato diagnozę ir nustato individualų gydymo planą.
Krūtinės ląstos osteochondrozės gydymas
Gydymas vaistais
Nugaros ir tarpšonkaulinės neuralgijos skausmui malšinti sergant krūtinės ląstos osteochondroze gali būti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo tepalų, tablečių ar injekcijų pavidalu. Pagrindinis šių vaistų poveikis yra priešuždegiminis, todėl jų naudojimas pateisinamas tais atvejais, kai užspaustą nervo šaknį lydi jos uždegimas, tai yra, sergant krūtinės ląstos radikulitu. NVNU taip pat mažina raumenų audinio uždegimą spazmų ir nuolatinės hipertenzijos fone.
Esant ūminiam skausmo sindromui, galima taikyti paravertebralinę ar epidurinę blokadą – nuskausminamojo injekciją. Pirmuoju atveju injekcija atliekama toje vietoje, kur užspaudžiama nervinė šaknis, antruoju – srityje tarp slankstelio perioste ir nugaros smegenų membranos.
Siekiant sumažinti raumenų įtampą ir sumažinti spaudimą nervų šaknims, kraujagyslėms ir tarpslanksteliniams diskams, naudojami raumenų relaksantai ir antispazminiai vaistai.
Vitaminų kompleksai skiriami nerviniams audiniams maitinti ir jų atrofijai išvengti.
Siekiant sulėtinti jungiamojo audinio naikinimo procesą, gali būti skiriami chondroprotektoriai.
Šie vaistai turi simptominį poveikį ir gali šiek tiek sulėtinti ligos vystymąsi, tačiau apskritai jie beveik neturi įtakos tarpslankstelinių diskų degeneracinių pokyčių procesui.
Nemedikamentinis gydymas
Nemedikamentinis krūtinės ląstos osteochondrozės gydymas apima fizioterapijos, refleksologijos ir fizinės terapijos metodus.
Pagrindiniai gydymo tikslai – uždegiminio proceso palengvinimas, kraujotakos gerinimas ir medžiagų apykaitos procesų atkūrimas stuburo diskuose, jungiamojo audinio ląstelių atsinaujinimo skatinimas. Klinikoje šiuo tikslu taikoma kompleksinė terapija, naudojant rytietiškos medicinos metodus.
Svarbu!
Kineziterapijos pratimai padeda formuoti ir sustiprinti raumenų korsetą, pašalina neracionalius stuburo apkrovimus, padeda išvengti perkrovos ir raumenų spazmų susidarymo.
Chirurgija
Esant didelėms išvaržoms, ypač nugarinėms, kai gresia nugaros smegenų stenozė, o ypač jei ji yra, gali būti nurodyta chirurginė operacija – diskektomija.
Dalis disko pašalinama arba visas diskas pašalinamas ir pakeičiamas protezu. Nepaisant to, kad diskektomija yra įprasta chirurginės intervencijos rūšis, krūtinės ląstos operacijos atliekamos itin retai.
Gydymas klinikoje
Krūtinės ląstos osteochondrozės gydymas klinikoje atliekamas kompleksiniais seansais, kurių metu atliekamos kelios procedūros – akupunktūra, akupresūra, moksoterapija, akmenų terapija, vakuuminė terapija, hirudoterapija pagal individualias indikacijas.
Didelis efektyvumas pasiekiamas dėl atskirų metodų sinergijos ir ligos priežasties pašalinimo.
- Akupresūra. Stipriai spausdamas nugaros trigerinius taškus, gydytojas pašalina raumenų spazmus, įtampą, perkrovą, pagerina kraujotaką ir atkuria netrukdomą stuburo kraujotaką. Dėl to sumažėja tarpslankstelinių diskų apkrova, pagreitėja medžiagų apykaitos ir audinių regeneracijos procesai, nes didėja deguonies ir kolageno antplūdis.
- Akupunktūra. Įsmeigus adatas į bioaktyvius nugaros, kojų, rankų, galvos, krūtinės taškus, pašalinami simptomai, susiję su sutrikusia inervacija – rankos tirpimas, silpnumas. Šios procedūros pagalba malšinama tarpšonkaulinė neuralgija ir kiti vertebrogeniniai skausmai. Be to, akupunktūra sustiprina akupresūros poveikį, turi priešuždegiminį ir antiedeminį poveikį.
- Moksibuscijos terapija. Bioaktyvių taškų šildymas stuburo srityje atliekamas su rūkstančio pelyno cigaru. Ši procedūra suaktyvina medžiagų apykaitos procesus, padidina tarpslankstelinių diskų kraujotaką, skatina ir pagreitina jų atsigavimą.
- Vakuuminė terapija. Taurės masažas ir taurinimas skatina kraujotaką ir padeda pagerinti kraujotaką.
- Manualinė terapija. Gydytojas, naudodamas švelnų stuburo traukimą, iškrauna tarpslankstelinius diskus, padidina atstumą tarp slankstelių, atpalaiduoja suspaustas nervų šaknis, malšina skausmą, padidina judesių amplitudę nugaroje.
Švelnus traukimas arba traukimas yra vienintelė manualinės terapijos technika, skirta krūtinės ląstos osteochondrozei. Prieš pradėdamas, gydytojas turi gerai atpalaiduoti nugaros raumenis, pašalinti spazmus ir atlaisvinti stuburą. Norėdami tai padaryti, masažo metu raumenys gerai sušildomi ir atpalaiduojami. Jei tai nebus padaryta, fizinių pastangų taikymas gali sukelti traumą – plyšimą, patempimą ar lūžį. Aparatiniai osteochondrozės stuburo traukos metodai yra neveiksmingi ir netgi pavojingi, todėl klinikoje jie nenaudojami.
Hirudoterapija
Vaistinių dėlių įdėjimas pagerina vietinę kraujotaką, tarpslankstelinių diskų aprūpinimą krauju, turi priešuždegiminį poveikį.
Akmenų terapija
Išilgai stuburo klojami iki tam tikros temperatūros įkaitinti glotnūs akmenys, kurie giliai sušildo ir atpalaiduoja stuburo raumenis, pagerina kraujotaką ir skatina kraujotaką.
Gydymo seanso trukmė klinikoje – 1–1, 5 valandos, priklausomai nuo individualių indikacijų. Gydymo kursą paprastai sudaro 10-15 kompleksinių seansų. Baigus atliekamas kontrolinis MRT, siekiant įvertinti pasiektus gydymo rezultatus.
Komplikacijos
Pagrindinė krūtinės ląstos osteochondrozės komplikacija yra nugaros smegenų stenozė dėl disko išvaržos ir kūno paralyžiaus išsivystymo.
Kitos galimos komplikacijos yra susijusios su organizmo inervacijos sutrikimu dėl stuburo nervų šaknelių užspaudimo: virškinimo trakto, inkstų, širdies, reprodukcinės sistemos ligų išsivystymo.
Prevencija
Norėdami išvengti krūtinės ląstos osteochondrozės vystymosi, turėtumėte vengti sėdimo gyvenimo būdo ir stebėti savo laikyseną.
Svarbu!
Jei vaikas ar paauglys serga skolioze, šią ligą patartina išgydyti nesitikint, kad ji praeis savaime. Stuburo išlinkimas į šoną pasireiškia kaip augantis skausmas, bet gali tęstis visą gyvenimą.
Tokiu atveju bus neišvengiama nuolatinė raumenų įtampa ir spazmai, o tai savo ruožtu sukels osteochondrozės vystymąsi ir, galbūt, jos komplikacijas. Ir tai yra be to, kad pati skoliozė yra kupina kvėpavimo, virškinimo ir širdies ir kraujagyslių sistemų komplikacijų.